Mokyklos veiklos kokybės vidaus vertinimas 2018/2019 m.m.

             2018-2019 m.m. metais  vertinta sritis-  „Ugdymas(is) ir mokinių patirtys”. Tema: 2.4 „Vertinimas ugdant”. Rodiklis: 2.4.1. „Vertinimas ugdymui.”

Vertinimo kriterijų aiškumas. Buvo analizuojamos apklausos mokiniams ir mokytojams. Mokinių apklausos duomenimis galima teigti, kad mokytojai mokslo metų eigoje su mokiniais aptaria jų mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, kaip jie galėtų geriau mokytis. Mokiniai supranta, kad pažymiai už kontrolinius darbus, namų darbus ir atsakinėjimą klasėje rašomi pelnytai. Mažiausią vertę gavo atsakymai: mokytojai laikosi vienodos mokinių vertinimo tvarkos, mokytojai nelygina mano pasiekimų ir pažymių su kitų klasės mokinių pasiekimais, mokytojai lygina tik mano ankstesnius pasiekimus su dabartiniais pasiekimais. Iš apklausos mokytojams matyti, kad mokytojai dažniausiai informuoja mokinių tėvus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus ugdymo procese. Mažiausią vertę gavo atsakymai: iš mokytojų rašomų įvertinimų už atsakinėjimą pamokų metu, bei kontrolinių ir namų darbų įvertinimų, mokiniai supranta, kokias temas jie dar turi pasikartoti, mokytojai informuoja kitus mokytojus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas.

Išvados: mokytojai aptaria su mokiniais mokymosi eigą, pažangą, mokiniai supranta, už ką rašomas pažymys,

Rekomendacijos: 1. Suderinti vienodą mokinių vertinimo tvarką ir reikalavimus tarp atskirų dalykų. 2.Lyginti tik paties mokinio pažangą, o ne su kitais mokiniais. 3.Daugiau bendradarbiauti klasei dėstantiems mokytojams.

Vertinimo įvairovėVertinant mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą, vyrauja  kasdienis  neformalus formuojamasis  vertinimas. Išėjus temą, skyrių naudojamas diagnostinis formalusis vertinimas. Mokinio pasiekimams ir pažangai įvertinti taikomi neformalieji ir formalieji vertinimo būdai. Visi mokytojai dalykininkai  taiko kaupiamąjį vertinimą, mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą planuoja ilgalaikiuose planuose. Pradinių klasių mokytojos taiko ideografinį vertinimą. Su mokomųjų dalykų vertinimo kriterijais, vertinimo būdais, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir fiksavimo sistema mokiniai supažindinami mokslo metų pradžioje.  Daugumoje pamokų pateikti aiškūs vertinimo kriterijai, grįžtamoji informacija teikta sistemingai, vertinimo metu sukaupta informacija panaudota mokinių individualios pažangos akcentavimui ir apibendrinimui bei tolesnio mokymosi planavimui.

    Išvados: atlikus mokinių apklausą paaiškėjo, kad ne visi mokytojai sistemingai tikrina ir vertina namų darbus. Mokytojai pažymėjo, jog mokinius vertina už dalyvavimą rajono, šalies olimpiadose, konkursuose, projektuose. Mokytojai teigia, jog už kontrolinį ar savarankišką darbą rašo ne tik pažymį, bet ir komentarą. Kartais komentarą pasako žodžiu.

Rekomendacijos: skirti tikslingus namų darbus ir  sistemingai juos tikrinti.

 Pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys – Apie daromą pažangą mokiniai yra informuojami pamokose, klasių valandėlėse, mokinio pažangos stebėjimo lapuose, mokinių tėvai – TaMo dienyne, klasių susirinkimuose, per individualius pokalbius su klasių vadovais ir dalyko mokytojais. Pamokose dažniausiai fiksuojamos  neišskirtinės vertinimo – kaip grįžtamojo ryšio mokiniams – formos: stebėjimas, paskatinimas, individualių klaidų taisymas, grįžimas prie nesuprastų dalykų, kartais – sąvokų, formulių, taisyklių aptarimas ir klaidų prevencija. Atlikus mokytojų apklausą  gerą grįžtamąjį ryšį, tinkamai teiktą informaciją mokykloje fiksuojame maždaug pusę pamokų, kai kuriuose mokomuosiuose dalykuose informacija mokinimas apie jų mokymosi pažangą yra nenuosekli ir neinformatyvi, vertinimo kriterijai nepakankamai gerai apgalvoti, ne visada konkretūs ir aiškūs. Nepakankamai konkreti vertinimo informacija buvo mažai veiksminga siekiant suprasti, kaip mokiniams sekėsi ir kokia pagalba, kokie mokymosi šaltiniai ar būdai kiekvienam padėtų gerai atlikti užduotis, išmokti pamoką. Jeigu visose pamokose būtų tikslingai ir konkrečiai įvardyti su mokiniais aptarti (įsi)vertinimo kriterijai, mokytojai tinkamai padėtų ir mokytų mokinius konkrečiai įvardyti asmeninius pasiekimus ir tolesnio mokymosi prioritetus, tikėtina, didėtų mokinių motyvacija, savarankiškumas ir atsakomybė už mokymosi rezultatus.

Išvados: konkretūs lūkesčiai, duomenimis pagrįstas mokinių stebėjimas ir (įsi)vertinimas padėtų mokytojams ir mokiniams realiai ir objektyviai apmąstyti ir koreguoti mokymą(si) pamokoje, įvertinti ne tik akademinę, bet ir asmenybės raidos pažangą, mokinių savęs pažinimui, mokėjimo mokytis ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymui.

Rekomendacijos: tęsti asmeninės pažangos fiksavimą, analizavimą, aptarimą stiprinant jos įdirbį.